- išnykėlis
- išnỹkėlis, -ė smob. (1) Š, BŽ598 kas vos gyvas; dvėsla, dvasna, išgara:; Toks išnỹkėlis vaikas: nieko nevalgo, nesibovija Ds. Išnykėlis vaikutis, žinoma, jai negalėjo būti apsauga rš. ║ kas labai lėtas, gležnas: Merga išnykėlė Ds. Toks jau išnỹkėlis – pakol pasakis, tai sakis, sakis Trgn. ║ apsileidęs, nerūpestingas žmogus: Neik už tokio išnykėlio – bus sunkus gyvenimas Lnkv. Ne išnykėlis buvo, tai nuspirko mašiną Ktk.
Dictionary of the Lithuanian Language.